Daily dreams of insomniac

Jei viską gerai supratau.

 Žinai, o jei aš galėčiau viską atsukti atgal, labai norėčiau, kad būtum pabučiavęs į žandą.  Kaip draugas, ir nors po to būčiau jautusis kokias dvi savaitęs visiškai nesusipratusi, manau, dabar po šiai dienai puikiai bendrautumėme. 

 Kita vertus, kas buvo tas buvo. Nepabučiavai taip kaip reikėjo todėl, nes “netikėjai, kad galėtum”, o būtum galėjęs. Tik tada ne mumyse, dviejuose buvo esmė. Tada sakei: “tu gi jauna. na nežinau”. Nepasitikėjai manim? Ne amžiuje problema…

Baimėje. Tokioje kokią aš jaučiu kai stipriai kuom susižaviu ir bijau užgauti, rimtai pažiūrėti į dviejų žmonių santykius ar pagaliau suaugti.

Atlesik man, jei klystu.

Atvirai pasakius, nežinau ko aš noriu. (šia prasme)

Galbūt begalės saulėlydžių atskirai, su kitais?

Tačiau tikrai noriu bent kartą susitikti (tamsoje, nes drąsiau šnekėti man) ir viską apšnekėti.

Šį kartą bučkis į žandą, Caroline.

 Dabar susiimčiau delnais veidą ir susigėsčiau. Po kėde palysčiau kaip susigėdusi esu. Nors, tikriausiai normaliam jaunuoliui tai turėtų atrodyti normalu… ?
 Na gerai, klausiau Tamarama - Everything to me ir pasijutau visiškai pakvaišusi dėl vasaros ir dėl to ko labai labai užsimaniau.
 Noriu gražios, lengvos, ilgos, šviesios suknelės, gražios šypsenos, įdegio nuostabaus, gaivos, kuri juntama vasaros vakarais ir, po velnių, labiausiai noriu kažko kas paimtų mane už rankos ir tais gaiviais vasaros vakarais, su šypsena širdyje eitų kartu pasivaikščioti. Kažko kas priverstų keliams linkti, kažko kas pagaliau sugebėtų užauginti drugelius pilve.

Gėdijuosi, nes kai kurie sako: “jau tikrai, kad perlaukei, mieloji, su savo pirmosiom meilėm”, kiti: “tu per jauna”, nes pati jaučiuosi šiek tiek savanaudė kai noriu, kad viskas būtų taip šilta ir tikra.

Šilta ir tikra. Verta net svajoti.

O jūs svajojate panašiai ar priešingai - dryžuotai? ;]

Bučiuoju, su meile ir susigėdijimu, Caroline.

YOU CAN’T STOP THE LION IF IT’S… IN  CAGE ALREADY!

(sakau: NEGALI SUSTABDYTI LIŪTO, JEIGU JIS JAU YRA NARVE!)

Taigi su mergaitėmis planavome lyg ir šventę mažytę ir taip jau gavosi, kad eilinį kartą man ligos koją pakišo, bet! Šiandien pasikalbėjau su savo nuostabiuoju mamuku ir ji pasakė, jog tikriausiai mane išleidžia! Žinoma, tik su sąlyga, kad šventę planuosime tarp keturių sienų (t.y narve).

So, Giiiiirrrrls, guess who’s back into da game?!!

Mieli meškiukai, umpai, pumpai, jei dar ką nors planuojame ir jei viskas gerai - taisyklės išlieka tos pačios:

1) keturios sienos. (o tai būtų - viešbutėlis, viešbutėlio kavinė arba neįsivaizuoju kur ;D )

2) love in the air.

3) jokių blogų nuotaikų.

4) Kiemas, nusiraunam?!

(priminė, man, vieną mūsų Kiemo kavarielę)

The next record is what I heard party is all about !!!!

MŪSŲ KIEMAS VARO GERAI.

bučkis, jau antrą kartą dienoj.

Jūsų, Caroline.

Nežinau kaip turi gyventi rašytojas pasakęs, kad žmogus, kurio gyvenimas susideda iš smulkmenų negali būti laimingas.

smulkmenos gi būna šviesios,

šiltos,

iš pirmo žvilgsnio nepastebimos ir visokios kokios begali būti, tik viena žinau.

Smulkmenos niekada nebūna negatyvios.

Te trenkia mane perkūnas - te gyvuoja smulkmenos.

Bučkis, C.

She and he and sparks and he and she and nothing sparks he she.

Sveikučiai, mieli.
Noriu atsiprašyti, kad buvau apleidusi blog’ą trumpam (techniniai nesklandumai) ir noriu specialiai vienam žmogui, kuris žinau, kad seka, įmesti vieną senesį savo vieno vakaro nusirašymą ir prižadėti dažniau rašyti ! Tiesa, viskas šiame nusirašyme - visiškai išgalvota, bet emocijos vistik tikros. Malonaus skaitymo.

Taigi sakai augini drugelius?

10.35 - šeštadienis. Pakeli sunkią galvą, apsidairai, o aplinkui tik netvarkingas kambarys, vieniša pagalvė šalia, saulė, kuri nešildo, išsiliejęs nagų lakas – tuštuma. Dažnai taip pabundi, bet jau nebenuogąstauji. Pati žinai, įsimylėjai tikrą laimėtoją. Merginų komplimentais apibarstytas, Jis grįš vakare, rytoj, galbūt po savaitės. Įsikniaubs, apsikabins, o tavo įsižeidimą suvalgys sužvėrėję drugeliai apsigyvenę pilve.
Rytinė kava, beldimasis į duris. Artimiausia. Kaip jau įprasta jūsų istorijos panašios, tik Ji galbūt dar neišmoko nebepykti, gal dar ne taip myli. Dieną praleidžiate parduotuvėse, parodose – maitinate savo drugelius. Visa tai beprasmiška, jokių sielos gilumų, tačiau tiesa tokia – tai padeda užpildyti tuštumą.
Vakaras. Raktų žvangėjimas už durų, tavo širdies spurdėjimas. Jo šypsena, prisilietimas, kiekvienos smulkmenos pastebėjimas – varo iš proto. Lūpos kaip visada, šiltos, putlios. Akys. Apsikabinimas. Suspaudimas glėbyje. Žinai, o tokiais momentais protas tampa antrarūšiu.
07.09 – sekmadienis. Tave pažadina saulė. Vertiesi ant kito šono. Šalia nebe tokia vieniša pagalvė, Jo šypsena pro vos pramerktas akis. Lūpų palaiminimas tavo kaktoje, gilus miegas Jo glėbyje. Esi laimingiausia pasaulyje.
Niekada nemanei, kad viskas bus būtent taip, bet jei taip jau yra, tai ar neverta dar šiek tiek palaukti? Po velnių, visi gi kažkada užauga. Kaip ir tu užaugai, užsiauginai drugelius pilve, pasikeitei…

Gyvenkit. Mylėkit. Džiaukitės. Ir kai to labai reikia, Nematykit.

Ką noriu tą matau – grožis.

xoxo, Caroline.

mylinčio vakaro.

P.S aš turiu klausimą į jus. Ar jūs nieko prieš, jei rašysiu va tokius va savo pasvajojimus? Kažko labai ekspresija apėmusi mane ;]

Pasiilgau, pasiilgau, pasiilgau savo pupų dviejų.

Su mielu noru, čiupčiau gero vyno butelį ir maučiau nors ir į pasaulio kraštą su savo pačiausiais.

Pliurpti, pliurpti, pliurpti, išsikalbėti, išsijuokti, išsiverkti - visiškai nusirauti, išvažiuoti iš proto, bent trumpam! Ir vis dėl to aš tikiu. Tikiu, kad ateis vasara ir, kad taip ir bus. Kaip ir anksčiau, kaip ir visada.

Žinom gi. Kai nieko nebelieka, lieka tikėjimas. Savimi, tavimi, savo norais.

O šiandien gi sekmadienis, geras, švelnus ir ramus kažkiek. Šiandien nieko nenoriu pasakyti. Tik pagalvojau pažiūrėjusi šitą, kad kartais nors sekundei norėtųsi matyti pasaulį kieno nors kito akimis. Visada įdomu tai kas nežinoma. Įdomu kaip pasaulį mato kiti, kitos akys. Šviesiai, spalvotai, gal paprasčiau… ?

 Šilto, ramaus ir tokio kokį kuriate, savo sekmadienio.

Bučkis, iš visos širdies, C.

Na tai ką…

Su naujais, mielieji!

Kažko visą savaitėlę, beveik, neparašiau apie naujus metus, įspūdžius ir net nepasveikinau jūsų, tų kas skaitote. ;] Tiesa, parašyti paskatino šiandienos kelionė į Klaipėdą (dievaži, įsikibusi į priekinę sėdynę jau seniai bevažiavau). Po tokių oro sąlygų kelyje, supranti, kad reikia viską daryti šiandien, o ne rytoj, nes gi nežinai kas gali būti rytoj. Taigi sau nebemeluodama, kad galiu parašyti šiandien aš taip ir padariau. ;]

Mano naujieji - puikūs, nestandartiniai, nuotaikingi, su trupučiu nesusipratimų, bet vis dėl to - neužmirštami! Ir vis dėl to ne apie juos noriu pakalbėti…

Noriu kalbėti apie vasarą!!!

Žinot, man po naujųjų šventimo visada susišviečia jau pradėti galvoti apie vasarą, ryškius nagus, ilgus ir nuoširdžius naktinėjimus po raminančių saulėlydžių pajūryje, gaivą pasitinkant rytą, įdegį ir žinoma laisvę! Laisvę nuo mokslų, kažkiek, pareigų. Laisvę nuo šiltų ir sunkių rūbų ir laisvę bendravimui, naujoms pažintims! Suradau šiandien stalčiuje praeitos vasaros akinius nuo saulės, nes, man atrodo, kad pro juos ir matai visą saulėtajį periodą, jie yra puikiausias vasaros atminimas, pasidėjau juos prie lovos, peržiūrėjau nuotraukas ir šiandien, bent vienai nakčiai metuose, noriu susapnuoti ateinančią vasarą.

Gal kažką ko dar nesutikau. O gal tuos nuotaikingus pasinaktinėjimus, kurie dabar atrodo tokie šilti ir nuostabūs, jog norisi sau prižadėti, kad daugiau niekada, kai jau naktinėsime, nezysiu kaip jie nusibodo ir kaip reikia kažko naujo.

Nuotaikingų, šiltų ir būtent tokių, kokių jūs pageidaujate, prasidedančių metų.

Labiausių naktų, bučkis, C.

Man prašyčiau vasariškų ;]

Kartais, kai per daug svajoju, pas mane į svečius užsuka ponas Slogutis, kurio, deja, su pyragais, arbatėle ir šokoladais nepasotinsi. Tuo nelaimėliu nusikratyti per keleta dienų, atrodo, beveik neįmanoma, nors kita vertus kas gi mums neįmanoma?! 

Taigi šiandien jau aplamdžiau jam sparnus kelių rūšių vaistais ir skandinau vitaminizuotoje gripui atsikratyti skirtoje arbatoje. Na nepykit, kad aš jį taip aktyviai žudau, bet naujametinių planų sugriauti negali joks Slogutis ar net, kaip viena draugė sakė “sulaužytas dubuo” !

Pakelkit rankas tie, kurie nors kelioms dienoms sugrįžtų į vasarą! Na, manau, čia nesuklysiu sakydama, kad beveik 100 procentų pakeltų rankas ! ;D  Tai va šiuo atveju mes keliam ne tik rankas, bet ir kojas, todėl žudom Slogutį, traukiam iš spintų sukneles, lakuojam nagus, svajojam ir nesvarbu kas benutiktų grįžtam į vasarą per naujuosius nors kelioms dienoms!!!

Eik š***i, Sloguti, nes svajoti man netrugysi!

pasiruošę šėlti?

Dūūūkstam !!!

Bučkis, su meile, paskutinį kartą metuose, C.

P.S Mamyt, tave labai myliu ir mylėsiu. Neimk į galvą, imk vynelio ir naujieji bus puikūs ! Bučiuoju daugiausiai.

Pradžia man sunkiausia. Ilgai svarsčiau kaip čia pradėjus, jog ir pačiai būtų širdžiai miela ir jum nenuobodu. Sugalvojau tiek visokių nesamonių, vėjų ir juokų, kad va taip va ir pradėsiu vienos nedažnai randančios laiko miegui, bet dažnai (atmerkotimis akimis) sapnuojančios Caroline’os, mergaitės, žemės mindytojos ar kaip bepavadinsi internetinį dienoraštį. (plačiai šypsausi)

Pažadu svajoti (supratau, kad tik tiek jums ir sau galiu prižadėti).

Stengsiuosi “gerinti ne tik save, bet ir tave”, priversti jus šypsotis, atverti ir visiškai “nurengti” širdį ;] , rašyti taip, kad miegotumėte saldžiai ir sapnuotumėte spalvotai. 

Tikiuosi bet kokio jūsų palaikymo (net negatyvi nuomonė yra įrodymas, kad jums ne visvien) ir šiam kartui tiek.

Linkiu saldžiausių, spalvočiausių pirmadieniškų sapnų.

Bučkis, C.